Paviršių valikliai gali būti įvairūs: skysti, birūs, želė arba aerozolio pavidalo. Jie skirti įvairiems paviršiams valyti. Pagrindinės valiklių sudedamosios dalys: paviršiaus aktyviosios medžiagos, įvairūs karbonatų (sodos) deriniai, rūgštys, šarmai, kvapai, dezinfekuojančios priemonės... Visuose valikliuose yra pavojingų, agresyvių medžiagų!

Paviršiaus aktyviosios medžiagos (PAM) padeda nuo valomo paviršiaus atskirti nešvarumus. Jų yra visuose valikliuose.
Stiklo paviršių valikliuose yra acto (šalina kalkes) ir amoniako (suteikia blizgesį).
Į baldų valiklių sudėtį įeina terpentinas, įvairių rūšių vaškas, alkoholiai, įvairūs eteriai ir esteriai.
Orkaitės valikliuose dažniausiai būna stiprių šarmų (natrio, kalio hidroksido).
Balinančiose priemonėse paprastai yra natrio hipochlorito.
Metalinių paviršių valikliuose yra lakių organinių junginių (naftos distiliacijos produktų).
Dezinfekavimo priemonėse dažnai naudojami fenoliai, triklozanas.
Grindų, baldų blizginimui naudojamos priemonės su nitrobenzenu.
Daugelyje valiklių kaip konservantas naudojamas formaldehidas.
Kilimų valikliuose, dėmėms šalinti naudojamose priemonėse gali būti perchloretileno ar 1,1,1-trichloroetileno.
Vamzdynų, unitazų valikliuose naudojami chloro rūgštis ar natrio hidrosulfatas.

Kuo priemonė veiksmingesnė, tuo atsargiau reikia ją naudoti!

Saugokite rankas, odą ir akis!
Chloro junginiai yra labai žalingi, jie gali dirginti odą, sukelti niežulį, paraudimus, dirgina kvėpavimo takus, akių gleivinę, prarijus pažeidžia kepenis ir inkstus, gali sukelti vėžinius susirgimus. Reaguodami su kitomis medžiagomis gali sudaryti nuodingus junginius, pvz., sumaišius su amoniako turinčiomis priemonėmis, išsiskiria nuodingos chloramino dujos. Maišant įvairius chloro turinčius valiklius, ypač šarminį ir rūgštinį valiklį, išsiskiria chloro dujos, kurios yra labai nuodingos (gali tapti mirties priežastimi!).
Ypač koncentruotos ir agresyvios yra orkaičių ir vamzdynų valymo priemonės. Jos gali nudeginti odą ir akių gleivinę.
Purškiant langų valiklį, reikia saugoti akis, nes šių valiklių sudėtyje esantys actas ir amoniakas gali stipriai sudirginti gleivinę, sukelti peršėjimą, graužimą, ašarojimą.
Baldų valikliuose esančios stipraus kvapo medžiagos (terpentinas, eteriai ir esteriai) gali dirginti kvėpavimo takus, sukelti kosulį ar bronchų spazmą.
Valymo priemonės lengvai pašalina riebalus nuo valomo paviršiaus, tuo pačiu ir apsauginę riebalų plėvelę nuo mūsų odos. Dėl to oda sausėja, skeldėja, parausta, perši. Į mažiausias žaizdeles gali patekti įvairūs mikroorganizmai.
Vamzdžių ir unitazų valikliuose paprastai būna ėsdinančių medžiagų. Jos gali stipriai pažeisti odą, sukelti vėmimą, alpimą ar stipriai pažeisti akis (galima net apakti!).
Lakūs organiniai junginiai, naudojami metalinių paviršių valikliuose, gali sukelti trumpalaikius regos sutrikimus, o naudojant ilgesnį laiką, pažeisti nervų sistemą, odą, inkstus, akis.
Fenoliai gali sukelti viduriavimą, alpimą, pykinimą, pažeisti inkstus ir kepenis.
Nitrobenzenas gali sukelti vėmimą, kvėpavimo sutrikimus, net mirtį, vėžinius susirgimus, apsigimimus.
Formaldehidas stipriai dirgina akis, gerklę, odą ir plaučius, manoma, kad sukelia vėžinius susirgimus.

Apsinuodijimų statistika liudija, kad vis dažniau apsinuodijama buitinės chemijos priemonėmis!

Saugokime gamtą!

Valomą paviršių dažniausiai nuplauname ir nuskalaujame vandeniu. Plauname ir skalaujame valymo priemones - skudurėlius, kempines ir t.t. Valikliuose esančios lakios medžiagos, paprasčiausiai išgaruoja. Taip pavojingos medžiagos iš valiklių patenka į aplinką.

Chloras
Chloro junginiai daro didžiausią žalą aplinkai. Dažniausiai valikliuose naudojamas natrio hipochloritas. Chloro junginiai, patekę į aplinką, jungiasi su kitomis medžiagomis ir sudaro chlorintus organinius junginius. Šie yra labai patvarūs, nesuskyla šimtus metų ar net ilgiau ir migruoja aplinkoje: oru, vandeniu, dirvožemiu... Jie tirpsta riebaluose, todėl kaupiasi gyvųjų organizmų riebaliniame sluoksnyje. Su maistu jie patenka ir į žmogaus organizmą, o per placentą ir motinos pieną perduodami ateinančioms kartoms. Jie yra labai toksiški, gali sukelti reprodukcinius sutrikimus, moterų nevaisingumą, silpnina imunitetą, pažeidžia nervų sistemą, kepenis, inkstus ir kitus organus, gali sukelti vėžį.
Nustatyta, kad unitazą išvalius chloro turinčiais junginiais, norint juos atskiesti vandeniu tiek, kad patekę į aplinką jie nesukeltų neigiamo poveikio, po valymo reikėtų nuleisti vandenį apie 200 kartų!

Biodegradacija ir patvarios, organizmuose besikaupiančios, toksiškos medžiagos
Daugelis valikliuose esančių medžiagų aplinkoje nesuskyla iki paprastų, aplinkai nepavojingų medžiagų. Tai chloro junginiai, kai kurios PAM (alkilfenoletoksilatai, amonio druskos), EDTA, NTA, kvapai, triklozanas. Dažnai jie puikiai tirpsta riebaluose ir todėl kaupiasi gyvūnų riebaliniame audinyje, su maistu (mėsa, žuvimi, pienu) patenka ir į žmogaus organizmą. Dauguma jų toksiškai veikia vandens organizmus, sukelia reprodukcinius sutrikimus, vyriškos giminės organizmų „sumoteriškėjimą", t.y. populiacija negali toliau vystytis. Yra pastebėtas akivaizdus šių junginių poveikis žuvims, paukščiams, vėžliams, ruoniams, baltosioms meškoms, pingvinams.

Lakūs organiniai junginiai (LOJ)
Lakūs organiniai junginiai (LOJ) išgaravę nuo valomo paviršiaus jie didina oro taršą ir smogą. Be to, šie junginiai gali sukelti pykinimą, galvos skausmą, alpimą, astmos priepuolius, dirgina kvėpavimo takus ir akis.

Šaltinis: www.bef.lt/chemines_medziagos